veidamainys

veidamainỹs, -ė̃ smob. (3^4a), véidamainis, -ė (1) NdŽ; SD¹72, Sut, BzB337, BzBkVII28 žr. veidmainys: Murmeno veidamainiaĩ žydų ir žeidės ižg to DP280. Véidamainis ne dėl dėkų darymo ir darbų gerų darymo papeiktas yra nuog Viešpaties, bet dėl tuščios savo garbės ir paniekinimo artimo DP315. Pikti žmones veidamainiai dręsa P[oną] Jezusą vadinti savu mokytoju, o tačiau jo mokslop prisipažinti nenori SE214. Ji (išmintis) toli yra nuog puikiųjų, ir veidamainiai nieko nežino apie ją BBSir15,8. Bažnyčioj Dievo … visad turi būt mišrai …, tai est pikti su gerais, veidamainiai, viltaviliai su tikrais ir pabažnais SE38. Tatai visa jau buvo pasirodę po akimis tų neviernų ir tų veidamainių MP103. Kožnas iž mūsų veidamainis MP103. ^ Veidamainie, išimk pirmiau balkę iš akies tavos SE155.